Didžiausia mano svajonė, susijusi su gyvenamąja vieta, visada buvo gyventi "prie vandens". Kadangi sklypas prie ežero per brangus malonumas, todėl įsigijus šį sklypą "be vandens", jau perkant buvo galvojama kad prūdas tikrai bus kasamas. Keisti tie prioritetai - ne namą kad kuo greičiau pastatyti, o vat, prūdą išsikasti.
Taigi, prūdui sklype daug pasirinkimo vietų nebuvo. Ten kur seniau buvo prūdas - vieta atkrinta, nes vandens ten nebuvo kadangi neaišku kur pažeista melioracija. Taip pat per arti labai gražaus šimtamečio ąžuolo, o tokio medžio artima kaimynystė nėra gerai nei prūdui nei medžiui. Taigi liko ne itin patogi vieta pakalnėje, šalia miško, kurioje buvo šiokia tokia pelktėta, drėgnesnė vieta, todėl galima buvo tikėtis kad vandens prisirinks į naujai iškastą prūdą. Galutinai apsispręsti padėjo melioracijos planų peržiūrėjimas, pasirodo melioracija eina tik nedidele dalimi sklypo ir numatytoje prūdo vietoje jos nėra. Štai kaip atrodė jau aptvarkyta pasirinkta vieta:
Nušienautas kalniukas ir "apkarpyta" pamiškė
Nušienautas kalniukas ir "apkarpyta" pamiškė kitu kampu
Kasimo darbai pradėti 2015 metų Liepos mėnesį:
Pirmosios dienos darbas
Pirmosios dienos darbas kitu kampu
Matosi kaip formuojasi labai status vienas šonas, kas nėra labai gerai, bet kitos išeities šiuo atveju nėra (viso kalno juk nenukasi). Gerai kad gruntas molis / šlynas, tai tikrai tvirtas ir krantai nenugrius į prūdą, o su laiku apaugs augalais, šaknys sutvirtins.
Prūdo kasimas įpusėtas
Pirmieji žmonos žingsniai savame paplūdimyje
Šaltinių jokių kasant nebuvo aptikta, vanduo rinkosi labai pamažu, įpusėjus prūdą per keletą dienų susirinko tik nedidelis sprindis vandens, tačiau tai jau geras ženklas viliantis kad turėsim vandens, o ne didžiulę duobę.
Du trečdaliai baigti
Prūdas užbaigtas!
Užbaigus prūdą prasidėjo didysis laukimas - "ar bus vandens?!". Na, tiesa sakant, kad vandens bus, matėsi - braidžiojom po nebaigtą kasti prūdą jau pirmąją savaitę, tačiau labiau neramino klausimas kiek jo bus. Vasaros pabaigoje jau pradėjome nerimauti:
Vandens dar nedaug, vasaros pabaiga
Per vasarą vandens susirinko nedaug. Na bet patys kasėjai mus ramino, sakė jog būna pilnai užsipildo prūdai per keletą dienų (kai yra šaltinių), o būna užsipildo per pora metų (kai nėra šaltinių). Beliko apsišarvoti kantrybe ir laukti pavasario. O pavasaris jau nuteikė optimistiškiau:
Vėlyvas pavasaris
Vėlyvas pavasaris kitu kampu
Vėlyvas pavasaris iš kito prūdo galo
Nebuvus sklype daugiau nei puse metų ir pamačius tokį vaizdą, patikėkite, jausmas tikrai geras. Prūdas beveik pilnas! O gal jau ir visai pilnas, nes koks galutinis vandens lygis bus kol kas dar neaišku. Na, bet svarbiausia, paplaukioti prūde tikrai bus galima, kadangi gylis turėtų buti kokie 2-3 metrai. Ateityje reikės sutvarkyti krantus kad sumažinti krantų eroziją, tačiau kol kas tai tik mintys ir konkrečių planų kaip ir kokiu būdu tai darysiu neturiu.
Na ir pabaigai, kad įprasminti geras emocijas, nutariau išleisti 100 eurų kaip nors prasmingai:
100 eurų maiše su deguonimi
Pasidomėjęs kas Vilniaus rajone užsiima įžuvinimo medžiagos prekyba, radau tokia įmonę "UAB Arvydai". Nulėkęs iki jų, nupirkau truputį virš 6 kg lynų. Kodėl lynai? Nes lynas man asmeniškai yra skaniausia žuvis, o taip pat - ne itin senai išrinkta ir nacionaline Lietuvos žuvimi. Manau tikrai gera priežastis ją įkurdinti ir mano kukliame prūde. Plius, praktiškai tik karosas ir lynas manau gali išgyventi tokiame prūde be aeracijos ir priežiūros žiemą. Na, o karosas - tai tokia žuvis, kuris bėgant metams vienaip ar kitaip vistiek atsiranda prūduose savo mistiškaisiais būdais (greičiausiai su paukščių pagalba arba "dosniųjų" dvikojų padarų pagalba). Tai gi po trumpos adaptacijos maiše su deguonimi pamerktame į prūdą, lynai keliauja į naujus namus:
6,2 kg lynų, viso 61 vnt.
Ateityje bus ir daugiau prūdo gyventojų, bet užteks.
P.s. Sveikinu visus su vasara! Visiems namų statytojams linkiu gerų orų ir produktyvių darbų :)
