Sklypo pirkimas

Sklypo pirkimo mintis ilgai sukosi mūsų šeimos galvose. Tačiau iš pradžių taupėme pinigus per daug jais nesidomėdami, tik kartas nuo karto užmesdami akį į skelbimus. Net neturėjome konkrečios vizijos - mąstėme tiek apie sodo sklypą, tiek apie sodybą, namą ar net apie butą. Konkretu buvo tik tai, kad norime jog tai būtų Vilniuje arba šalia Vilniaus. Tačiau butas buvo paskutinis variantas, kadangi tiek aš pats, tiek mano žmona labiau linkę prie gamtos ir laisvės, idealiausias variantas buvo sodyba arba namas, su gabalėliu žemės ir bent jau vandens "bala" šalia ar netoliese.

Kadangi atsižvelgus į finansus, pačiame Vilniuje kainos mums neatrodė įkandamos, pradėjome žiūrėti skelbimus aplink Vilnių. Dėl asmeninių priežasčių labiausiai traukė į tą Vilniaus pusę kuri eina link Molėtų - Utenos. Tad dairėmės po Pranciškonių ir Pornuškių sodų bendrijas (apie 20 km. nuo Vilniaus), stebėjome kainas. Tuo metu kainos buvo pakilusios, nežinau kaip yra šiuo metu kai skaitote šį įrašą. Truputį gaila buvo mokėti už 6-8 arus žemės +/- 50,000 lt ir "trintis" nugaromis su kaimynais. Ir tada aptikome tai kas išties mus sudomino.

O mus sudomino kuklus, 4,5 ha sklypas netoli golfo laukų, nuo Vilniaus apie 25 km. Ir kad nebūtų maža - tame sklype stovėjo namas! Tiesa, namu to nepavadinsi, mes iškart pavadinome "griaučiais":

Tai senos statybos (pradėtas statyti 199x metais) namas, kuris niekada taip ir nebuvo užbaigtas, nors turėjo du šeimininkus. Istorija tokia, kad pirmieji pradejo statyti praktiškai iki dabartinės būklės tačiau pardavė. Kitas šeimininkas nieko nestatė, bandė viduj įsirengti bent kambarį kad būtų kur pernakvoti atvažiavus vasarą pailsėti (kaip į sodą) su mintimi, kad kažkada užbaigs ir persikels gyventi, tačiau gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad pakeitus darbą teko kraustytis į Klaipėdą ir ten pradėjus statyti namą, reikėjo pinigų. Va čia ir prasideda mūsų istorija.

Susidomėję šiuo sklypu, puolėme aktyviai domėtis. Tiek pačiu sklypu, tiek galimybėmis užbaigti namą ir patiems įsikurti ten...

Daugiau apie sklypą ir jo būklę įsigijus, kitame šio puslapio įraše.

P.s. Finansinė reziumė - sklypo pirminė kaina buvo apie 150,000 lt. Parodžius susidomėjimą ir rimtai pakalbėjus kaina nukrito iki 140,000 lt. Tačiau po susitikimo gyvai, aplankius sklypą su pardavėjo atstove bei peržiūrėjus visus dokumentus, padėtis pasikeitė. Kadangi sklypo ribos realiai buvo kitokios nei nurodyta skelbime bei tam tikri kiti faktoriai, mes iš tikro net buvome persigalvoję pirkti išvis. Tačiau sakome, aj, kas bus tas, pasiūlėme mokėti 100,000 lt ir viskas. Beabejo, mums buvo pasakyta kad siūloma kaina per maža, labai atsiprašė dėl visų netikslumų kas buvo skelbime ir panašiai (iš tikro ten buvo ne šeimininkų kaltę, o brokerės), atsisveikinome vakare ir viskas, ėjome miegoti liūdni.  BET. Ryte sulaukiau brokerės skambučio. Pasirodo šeimininkai taip pat mažai miegojo naktį, daug mąstė. Mes vieninteliai buvome parodę tokį rimtą susidomėjimą, o jiems taip pat labai reikėjo pinigų. Galų gale pasiūlė galutinį sandėrį, tai yra 110,000 lt + mokesčiai notarui ir pan. iš mūsų pusės. Dar kartą pagalvojome kokios sklypų kainos ten aplink ir nusprendėme kad "jamam".

Štai tokia "trumpa" įžanga apie tai, kaip mes tapome "žemvaldžiais".